Felt and amber or dare to dream

For the last few years I’ve been really obsessed with amber. If you have followed my creations, you could have noticed that I even used it in my felt works sometimes. I have bought amber supplies to use it in my work, but I just can’t – I want to have it in my home, just have it and feel good knowing it’s here and being able to touch it whenever I want to.

Loving amber I naturally fell in love with amber jewelry from ARZA jouvellerie…

 

 

 

 

 

 

There is some refined wildness in their work that attracts me to their creations… And just look at this dress…it’s like a dream..to feel all that amber on your body…

 

 

Dreams are powerful tools in life. Sometimes they full-fill before you even start to dream. Such was the invitation from ARZA jouvellerie to show our works together in an exhibition “Žavi moteris” (“Charming woman”). Nature of felt and amber jewelry is so incredibly alike…

 

These were my nuno felted dresses decorated with ARZA jewelry in the exhibition.

 

And here are the same dresses “live”:

 

 

 

I am so much into texture lately… (well, actually, when wasn’t I? :) ) More photos on my Flickr page!

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

 

Paskutinius kelis metus esu tiesiog apsėsta gintaru. Keletą kartų esu jį derinusi su veltiniu ir esu prisipirkusi gintaro žaliavos savo darbams, tačiau…niekaip negaliu jo naudoti, kadangi tiesiog noriu jį turėti namuose. Man gera nuo to, kad jis, gintaras, tiesiog yra namuose, kad bet kada užsimaniusi galiu jį paliesti, pačiupinėti…

Nežinau, ar būtent gintaras, ar pati ARZA papuošalų stilistika – rafinuotas laukiniškumas, lygiai taip pat pakerėjo mane.

Svajonės kartais tokios stiprios, kad berods nespėji net pasvajoti, o kažkas pildosi… Taigi ARZA kvietimas kartu pademonstruoti savo darbus parodoje “Žavi moteris” buvo labai maloni staigmena.

Tiesiog neįtikėtina kaip tarpusavyje dera veltinis ir gintaras. Kažkas nepaprasto šiųdvejų medžiagiškume…

Parodoje buvo pristatytos dvejos mano suknelės, kurių nuotraukų daugiau galite rasti mano Flickr galerijoje.

Archaic couture or what’s in common between Chanel and feltmaking trends?

  There is no surprise why there is a big trend of all the wild things in feltmakers world. If you saw Chanel’s ready to wear collection for Fall 2010 you will not ask why. If Karl Lagerfeld can get that wild in couture world, sure we, the feltmakers, can :)



















These photos of my eco-friendly nuno felted dresses with raw organic Wensleydale and Drenthe Heath wool are the prelude to some news to come. Soon :)
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kas  matė 2010 rudens “ready to wear” Chanel mados namų kolekciją, nesistebės ir šiuo metu veltinio pasaulyje vyraujančia laukiniškumo tendencija. Jei Karl Lagerfield gali taip sulaukėti, galim ir mes :)
Šios mano veltų suknelių nuotraukos yra preliudija į tam tikras naujienas. Jau greitai :)

A Wild Sheep Chase

 

A Wild Sheep Chase is a title of a marvelous mysterious novel by Haruki Murakami. But it fits so perfectly to the Drenthe Heath sheep chase in feltmakers’ world. It was genial Claudy Jongstra who made this breed of sheep known and fashionable.

Drenthe Heath

 

On my first year of felting I have been experimenting a lot and I found out my own ways of combining raw wool straight from the sheep and fabric. It was not Drenthe Heath fleece back then. It was only after I discovered works of Claudy Jongstra, I fell in love with this rough, wild looking fleece. I was lucky enough to get to know a sheepman who raised this breed of sheep and since then I’ve been getting this wool for my work from his small herd of sheep every year.

For the last few months I’ve been getting lots and lots of emails from feltmakers around the world asking one question – where to get Drenthe Heath wool from??????? Some emails are very sweet and kind, some are pretty demanding….sometimes without any “thank you” reply after receiving my tips on how to look for the wool. (I try to answer all my mail, but please excuse me if I don’t sometimes, but it seams to take too much of my personal time lately…)

A real sheep chase, isn’t it? Well, it feels a little bit weird… With plenty of sheep breeds to choose from. And I mean the same rough and wild look, long staple length wool. As I have just written, it happened so that I knew a man who raised Drenthe Heath sheep, but if he was raising Heidschnucke, Icelandic, Hebridean, Old Norwegian sheep, etc – with no doubt I would have been buying those fleeces.

Yes, Drenthe Heath is a special breed. But so are some other breeds – also the oldest, also very rare and also very wild…

I looked through some breeds of sheep and put photos of some of the wild looking sheep (and there are much more!), and you know, looking at all these ancient breeds and feeling this wildness, I just wish I knew more sheepmen who raise these sheep, I would definitely buy some and use in my felting! Why chase one breed of sheep when there is a selection, perhaps even native, somewhere just around the corner? And…it’s not really the wool that is so magical, these are the hands of the maker and mind of the creator.

The Heidschnucke is a group of three types of moorland sheep from northern Germany.

 

The Icelandic sheep (Icelandic: Íslenska sauðkindin)

 

The Hebridean is a breed of small black sheep from Scotland

 

The Spælsau (Old Norwegian Short Tail Landrace, Gamalnorsk spæl Norwegian) is a breed of sheep from Norway.

 

Polish Mountain Sheep

 

Bavarian Forest (Waldschaf)

The Churra (also known as Spanish Churro)

 

The Faroes

 

The Racka

 

The Sardinian (Brabei Sarda in Sardinian, Pecora Sarda in Italian)

 

The Shetland sheep

 

Skudde

 

The Ouessant (or Ushant)

 

The Valachian (Walachenschaf)

 

The White Polled Heath (German: Weiße Hornlose Heidschnucke, also known in Germany as the Moorschnucke)

 

 

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Avies medžioklė – toks yra nuostabaus, magiško Haruki Murakami romano pavadinimas. Tačiau jis labai tinka apibūdinti Drenthe Heath avių medžioklei veliančių tekstilininkių pasaulyje.

Claudy Jongstra savo genialiuose darbuose naudodama Drenthe Heath vilną taip ją išpopuliarino visame pasaulyje. Pirmaisiais savo vėlimo eksperimentų metais atradau savo būdus, kaip sujungti tiesiai nuo avies nukirptą vilną ir audinius veltinio technika. Tiesa, tuomet tai nebuvo Drenthe Heath vilna. Su šia vilna susipažinau tik vėliau atradusi Claudy Jongstra darbus.

Taip, aš taip pat įsimylėjau šią laukinę vilną. Ir manau, jog man pasisekė susipažinti su žmogumi, kuris laikė būtent šios veislės avis ir kiekvienais metais galėjo mane aprūpinti vilna iš savo mažutės bandos avių.

Paskutiniaisiais mėnesiais mano elektroninio pašto dėžutė tiesiog užsigrūda nuo veliančiųjų laiškų, kurių vienas pagrindinių klausimų – iš kur gauni šią vilną???? Kai kurie laiškai labai šilti, mieli, asmeniški. Kai kurie – tiesiog reikalaujantys…ir net po mano atsakymo patariant, kaip ieškotis vilnos, nebeseka nė mažiausias žodelis “ačiū”… Tikra avies medžioklė.

Man truputį keista. Kaip jau minėjau, susipažinau su žmogumi, kuris laikė Drenthe Heath veislės avis. Bet jei tai būtų Islandiškos, Norvegiškos ar kitos ilgaplaukės, laukinės dvasios avys, aš vis tiek būčiau pirkusi jų vilną!

Taip, Drenthe Heath – ypatinga veislė, seniausia Vakarų Europoje. Bet…tokios pat ir kai kurios kitos veislės, kurių pavyzdžius čia pateikiau. Žiūrėdama į jų nuotraukas, jausdama jų vilnos laukiniškumą, tiesiog negaliu nusėdėti, norisi sukišti rankas į monitorių ir visas tas aveles iščiupinėti, suleisti pirštus į jų pirmykščius gaurus… Jei pažinočiau daugiau šių avių augintojų, be jokios abejonės, pirkčiau ir naudočiau įvairių avių veislių vilną. Kam vaikytis vienos veisles, kai yra įvairovė? Ir…stebuklas tikriausiai slypi ne vien tik pačioje vilnoje, o kuriančioje rankose ir galvoje…

Dunes. Dragonfly meadow. Weddings

My soul land – Curonian spit.
The brides who choose a very unique, natural and handmade look for their special day.  And feel so free like the dragonflies.
Brian Western: “Everything about these images evokes a sense of calm serenity--the felt is practically alive!”


 

 

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Mano sielos kopos.
Nuotakos, besirenkančios unikalų, natūralų, rankų darbo įvaizdį. Tokios laisvos lyg laumžirgiai…

MAD about MADder (+concrete)

It is always interesting to look back through your work and notice some periods in your creation. Periods of fibers, objects, colors…
I’ve been mad about madder lately. Well, for at least half of past year. You can see madder color in many of my apparel items. And it was fun noticing that most of the samples I brought to my Midwest Felting Symposium classes were also dyed with madder :)

 

 

+ concrete :) I am mad about concrete now. Felt + concrete, isn’t it an especial combination?

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Retrospektyviai pažvelgus į savo darbus įdomu pastebėti periodus kūryboje, kuriuose kažkada buvai. Pluoštų, formų, objektų, spalvų…
Paskutinį pusmetį pamečiau galvą dėl dažinės raudės :) Dažnai šį augalą naudojau rūbų ir aksesuarų dažymui, visgi buvo truputį juokinga pastebėti, kad rinkdamasi pavyzdžius Midwest Felting Symposium kursams, daugumą jų pasiimiau taip pat nudažytų raude.
+ betonas :) Veltinis ir betonas – labai ypatingas duetas.

I’ve got slippers from OSmanufacture!

I’ve got hand felted slippers from OS manufacture – brainchild of Ramunė Toleikytė! Natural, eco-friendly, comfortable, flexible, soft, warm, cozy, durable, contemporary – and all 100% handmade! What else would you want???

Her set of slippers inspired me to take a photo shoot in concrete surrounding (I love concrete!). So – all the slippers are by Ramunė Toleikytė and all photos are by me :)

 

 

 

Oh, and no butterfly was harmed for making this photo shoot.  Butterfly wings were found and collected after the spiders or birds had their share.

 

 

And this is in my future studio, with a wall hanging I felted myself, and Ramunė’s slippers. They match, don’t they?

 

 

 

And one more.

 

 

 

Not about felt. About feeling I guess – lightness on the concrete. A swan’s feather.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Gavau tiesiog nerealias Ramunės Toleikytės, OSmanufacture, šlepetes! 100% rankų darbas, natūralios medžiagos, patvarumas, švelnumas, jaukumas, modernumas…ar galima norėti daugiau???

Jos įkvėpė mane šiek tiek pažaisti “fotografą” – taigi nedidelė fotosesiją ant nuogo betono, kurį, beje, aš labai myliu.

Tiesa, ką domina drugelis, joks drugelis nebuvo paaukotas fotosesijos labui. Tai tiesiog radiniai po matyt įvykusios vorų ar paukščių vakarienės… Natūralus gyvenimo ciklas.

Ir dar – mano veltas kilimėlis mano būsimoje studijoje ir Ramunės šlepetės. Dera.

Ir…tiesiog. Ne apie veltinį. Turbūt apie jausmą. Lengvumą ir betoną. Gulbės plunksna.

Back from USland

Sitting in a plain from US to Amsterdam one of the movies I watched was “Alice in Wonderland”.  And I drew a funny parallel between what Alice was saying in the movie - “I keep on forgetting that it’s only a dream” and my short trip to US and back. It was like a blink of an eye – I keep on forgetting that it was reality and not a dream.

My thanks go to Susan McFarland who invited me to Midwest felting symposium in Madison, WI, and who made sure my stay there was exciting. To tell you the truth I was really fascinated by this energetic woman! She also runs Susan’s fiber shop that looks like a paradise to any fiber artist and if I had to spend there the whole day, I am sure my bank account was empty in a few hours, too much temptation :)

 

My thanks to Susan’s Teeswater sheep, especially no 29 who’s amazing fleece I took with me back to Lithuania. We used Teeswater sheep fleece in our raw wool felting class and I am sure everyone loved its soft, shiny, springy locks.

 

And my wonderful students at the symposium! Oh, I loved teaching! It’s such a joy to see your students in a process of creating  (not just making!)

Eugene, thank you for the flowers too!

 

Holly and Maryanne – for assisting and driving, Susan once again – for carding and crazy spinning tips ;)

I am sure – Midwest Felting Symposium 2012 will be a hit again!

 

I really appreciate the invitation from the University of Madison where I read a lecture on “Archaic felt and its tradition in Lithuania”. Thank you to all the people who attended the lecture!

Thanks to Donata who gave me raw skudde sheep fleece – probably the oldest Lithuanian breed of sheep. And all my gratitude to wonderful traditional feltmaker from Lithuania – Anelė Radvinskienė and her daughter Milda Stanevičienė who shared their movie about living felt traditions in Lithuanian villages.

 

Thanks to very hospitable Lithuanians living in Madison – Gediminas and Jolanta who showed me around Madison and invited me to their cozy home.

My biggest thanks also goes to my family who made this all possible! And…for the pilots for the safe flights and bringing me back home (well, there were 7 flights during this trip, so it’s worth it, yes? :) )

 

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Didelis didelis ačiū visiems! Mano kelionė į Madisoną, WI, JAV, pilna teigiamų įspūdžių ir malonių pažinčių! Ir…man be galo patiko mokyti veltinio technikų, subtilybių tokius nuostabius mokinius, kokius turėjau Midwest Felting Symposium’e!

My eco felt fashion and photography by Victor Morozov

I have been lucky enough to win a photo shoot with wonderful talented photographer Victor Morozov.  It was an unforgetable experience, lot’s of impressions and emotions, and fun!
I chose only eco dyed with plants hand felted outfit for the photo shoot. The photo shoot took place in Vilnius, Lithuanian capital. It was really interesting choice to show the “eco” living in the urbanized world. Please enjoy!


            




All photo credits: Victor Morozov ( http://www.facebook.com/meninefoto)
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Man iš tiesų pasisekė laimėti fotosesiją su nuostabiu fotografu Victor Morozov. Be galo daug neišdildomų įspūdžių, potyrių, emocijų, nuotykių iš fotosesijos Vilniaus mieste. Mano pasirinkti apdarai – visi iš eko serijos, t.y. dažyti ekologišku būdu augalais arba natūralių spalvų, velti ant šilko. Taigi sprendimas “eko” apgyvendinti urbanizacijoje buvo labai įdomus ir tikrai įspūdingas.
Fotografas, kuris pasakoja istorijas… apie laisvę, apie laumes, apie…

Self taught has got a teacher

When I was caught by felt few years ago, I started studying and experimenting with it on my own, going deeper and deeper into this archaic textile from point 0. Joy of discovery has been one of the greatest stimulus for experiments (even if it was the same as inventing a bicycle :) ). I think from one point I might be even proud that I am a self taught, that I managed to “domesticate” this technique by myself and little by little learnt to express myself through it.

But like in every other field, at some points of development a human needs a teacher (directly and literally). And it’s not actually about techniques and skills, I know that, it’s about personal development of your creativity, expression, relating, growing, moving forward, getting feedback, or even hearing your own thought aloud, tracing your artistic self and identity… And if I said I “might” be proud that I am a self taught, then I can definitely say that I AM for sure proud that my one and only teacher was Claudy Jongstra.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Thank You, Claudy, for all you gave to me. And You gave a lot!

 

I won’t show you everything I made during the workshop yet, just a glimpse, hope you enjoy.

 

 

 

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Nuo pat to momento, kai susidūriau su veltiniu, atradinėjau, eksperimentavau, gilinausi, grimzdau į jį pati, niekieno nemokoma. Atradimo džiaugsmas visuomet būdavo vienas iš stipriausių stimulų suvokti šią archaišką tekstilę giliau ir giliau. (Net jei tai buvo dviračio išradinėjimas :) ) Galbūt galėčiau pasakyti, jog galėčiau didžiuotis, jog prisijaukinau šią techniką pati, po truputį mokydamasi ja išreikšti save.

Visgi kaip ir visur kitur gyvenime, augant ir vystantis, žmogus atsiduria tokiuose etapuose, kuomet jam reikalingas mokytojas (tiesiogine ir perkeltine prasmėmis). Ir tai nėra susiję su technikomis, įgūdžiais, juos galima perkąsti patiems. Tai susiję su asmeninio kūrybingumo ugdymu, išraiška, augimu, atspindėjimu, judėjimu pirmyn, atgalinio ryšio gavimu ar net savo paties minčių klausymu garsiai kažkieno kito lūpose, savo kūrybinio “aš” ir identiteto apčiuopimu.

Rašiau, jog “galbūt” galėčiau didžiuotis, jog viską išmokau pati, bet aš TIKRAI galiu pasakyti, jog didžiuojuosi, jog mano viena ir vienintelė mokytoja tapo Claudy Jongstra.

Ačiū, Claudy, už viską, ką man davei. O davei tikrai labai daug!

 

Dar neparodysiu visų darbų, kuriuos dariau studijoje su Claudy Jongstra, bet tikiuosi, jog šis mažas žvilgtelėjimas pro rakto skylutę jums patiks.

Roots

There are many things that are being born through the hands of the maker. One of the underlying things are the roots of the maker… I’d like to quote prof. Viktorija Daujotyte here: “Ethnic culture acts like tradition inside us, like blood that circulates inside us without our knowledge, perhaps even if we don’t want that. … We can not separate ourselves from it, it’s not the culture among all other cultures, it’s the underlying culture”.

 

Pixie’s strips (Laumės juostos)

Recently I had to create some nuno felted clothes with ethnic inspiration. This top above was one of them. I took a modern approach to it, but I definetly drew inspsiration from Lithuanian national costume by imitating woven webbing used to tie around the waist by men, green color and fabric with linen. Sometimes the smallest details hide much bigger meanings…

 

Just trying to feel Lithuania… Can you?

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kūrėjo rankose gimsta daugybė iš gelmių ateinančių dalykų. Vienas iš pagrindinių dalykų yra šaknys. Norėčiau pacituoti prof. Viktoriją Daujotytę: “Etninė kultūra veikia mumyse kaip tradicija, kaip kraujas, kuris teka mums nežinant, gal net nenorint. (...) Atsiskirti nuo jos neturime galimybių, ji nėra tik kultūra tarp kitų kultūrų, ji yra pamatinė”.

Neseniai kūriau keletą veltų rūbų, ieškodama įkvėpimo etninėje plotmėje. Vienas iš jų – aukščiau pateikta palaidinė. Moderni išraiška, forma, tačiau detalėse glūdi ir etninės prasmės – austų juostų, aprišamų ant baltinių, imitacija, žalia spalva ir medžiaga iš mum taip artimo lino. Mažose detalėse kartais glūdi daug gilesnės prasmės…